Projekto pristatymas Europos Parlamentarams
Gegužės 13-17 dienomis Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivės (Rugilė Kolesnikovaitė, Paula Ramanauskaitė, Gabrielė Mickutė, Ieva Grigalevičiūtė, Leonarda Šanteriova ir Kamilė Jarukaitytė), lydimos mokytojų: Almos Kubrakovienės, Rimos Jakštienės ir gimnazijos direktoriaus Valentino Gendvilio, dalyvavo paskutiniame tarptautinio Erasmus+ projekto „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“( „Mūsų upių tėkmėje“) susitikime Strasbūre, Prancūzijoje. Šio susitikimo tikslas – apibendrinti projekto veiklas, susitikti su Europos parlamentarais ir jiems pristatyti mūsų projektą bei pasiektus rezultatus.
Kelionė į Starbūrą truko 9 valandas, tačiau nuovargis atsipirko pasiekus kelionės tikslą ir susėdus prie bendro stalo vakarienei su kitais projekto dalyviais iš Graikijos, Vengrijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos ir Olandijos. Paragavę tradicinių Alzaso regiono patiekalų grįžome ilsėtis į jaunimo nakvynės namus.
Sekmadienio rytą pradėjome kelionę į Europos Parlamentą, kuriame buvo organizuojama atvirų durų šventė. Projekto dalyviai turėjo galimybę stebėti atidarymo ceremoniją, kurios metu šiaurės Vokietijos bigbendas atliko Europos himną, o kalbą apie vieningą Europą ir diplomatiją sakė Europos parlamento viceprezidentas Rainer Wieland. Po to keliavome į ekskursiją po visus EP rūmus ir Europos Tarybos pastatą. Vakarą praleidome susirinkime su kitais projekto dalyviais, sutarėme, kaip pristatysime projektą EP nariams antradienį, pasikeitėme sukurtais produktais – stalo žaidimu, literatūrinių kūrinių rinkiniu, nuotraukų albumu.
Pirmadienį ryte piknikavome centriniame Strasbūro parke netoli nacionalinio teatro, na o dieną taip pat praleidome Europos Parlamente, kuriame susitikome su vienu iš jo narių. Politikas paaiškino, kaip veikia EP, kiek jame narių, kokia jų amžiaus statistika, kiek delegatų į nario pozicijas turi kiekviena Europos Sąjungos valstybė. Moksleiviai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus, į kuriuos deputatas atsakinėjo labai išsamiai ir suprantamai. Smagu, kad moksleiviams rūpimos problemos buvo aplinkosauga ir ekologija, atmosferos, upių, gamtos taršos mažinimas, lyčių lygybė ir kaip ji užtikrinama kartu su FEMM komiteto pagalba, žmogaus teisės. Po susitikimo su parlamentaru moksleivių ir mokytojų komandos iš visų projekte dalyvaujančių šalių galėjo gyvai stebėti plenarinį Europos Parlamento posėdį. Vėliau keliavome apsidairyti po lankytinas Strasbūro vietas, grožėjomes Notre-Damo aikšte ir jos katedra, tapusia tarptautiniu Strasbūro simboliu.
Antradienį ryte apsilankėme Europos muziejuje, pasakojančiame Europos Sąjungos istoriją, o vėliau keliavome į Strasbūro licėjų, kurio salėje susitikome su dviem Europos parlamentarais Michel Dantin - Prancūzijos parlamentaras ir Victor Negrescu - vienu jauniausių Europos Parlamentaru, Rumunijos deputatu. Jie papasakojo apie EP veiklas ir struktūrą bei atsakė į moksleivių klausimus, susijusius su Europos Sąjunga. Kiekvienos šalies komanda svečiams pristatė savo darbus, vykdytus „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ („Mūsų upių tėkmėje“) projekto metu. Lietuviai kartu su Rumunais dainavo šiam projektui sukurtą dainą ,,7 šalys, 7upės“ ir pristatė nuotraukų albumą, kuriame sudėtos visų šalių upės, jų geografiniai duomenys, flora, fauna, nuotraukose užfiksuoti upių vaizdai visais metų laikais.
Trečiadienį ryte pradėjome savo kelionę atgal į Lietuvą, po 2,5 val. kelionės į Frankfurtą, Vokietiją, autobusu ir laukimo oro uoste, pagaliau sėdome į lėktuvą.
Šis projektas, kuris buvo vykdomas trejus metus, sukosi aplink upes ir jų reikšmę. Ne paslaptis, kad didėjantis jų užterštumas yra problema ne tik Europos šalyse, bet ir visame pasaulyje, todėl projekto dalyviai visuose susitikimuose narpliojo klausimus, kaip sumažinti taršą, išgelbėti upių ekosistemas: jų augalus ir gyvūniją. Svarbiausias projekte sukurtas produktas – dronas, kurio pagalba susitikimų Ispanijoje ir Prancūzijoje metu galėjome atlikti įvairius matavimus, taip pat mokiniai pamėgo sukurtą stalo žaidimą, Paskutinio susitikimo metu Strasbūre norėjome kartu pasidžiaugti projekto vaisiais ir buvimu kartu, nes per 3 metus trukusį bendradarbiavimą tapome viena didele europietiška šeima.
XXI a. Europoje nebėra sienų, mes pradedame savo identitetą suvokti ne tik gimtosios šalies, bet ir pasaulio kontekste, todėl tokie projektai kaip Erasmus + „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ skatina moksleivių tarptautinio bendradarbiavimo įgūdžius, užsienio kalbų mokymąsi. Tai unikali galimybė keliaujant išvysti kitokią kultūrą, ją pažinti bei patirti įsimintiną gyvenimo nuotykį, kurio metu užmezgamos naujos draugystės.
Kamilė Jarukaitytė, 3 klasės mokinė
Gegužės 13-17 dienomis Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivės (Rugilė Kolesnikovaitė, Paula Ramanauskaitė, Gabrielė Mickutė, Ieva Grigalevičiūtė, Leonarda Šanteriova ir Kamilė Jarukaitytė), lydimos mokytojų: Almos Kubrakovienės, Rimos Jakštienės ir gimnazijos direktoriaus Valentino Gendvilio, dalyvavo paskutiniame tarptautinio Erasmus+ projekto „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“( „Mūsų upių tėkmėje“) susitikime Strasbūre, Prancūzijoje. Šio susitikimo tikslas – apibendrinti projekto veiklas, susitikti su Europos parlamentarais ir jiems pristatyti mūsų projektą bei pasiektus rezultatus.
Kelionė į Starbūrą truko 9 valandas, tačiau nuovargis atsipirko pasiekus kelionės tikslą ir susėdus prie bendro stalo vakarienei su kitais projekto dalyviais iš Graikijos, Vengrijos, Ispanijos, Rumunijos, Prancūzijos ir Olandijos. Paragavę tradicinių Alzaso regiono patiekalų grįžome ilsėtis į jaunimo nakvynės namus.
Sekmadienio rytą pradėjome kelionę į Europos Parlamentą, kuriame buvo organizuojama atvirų durų šventė. Projekto dalyviai turėjo galimybę stebėti atidarymo ceremoniją, kurios metu šiaurės Vokietijos bigbendas atliko Europos himną, o kalbą apie vieningą Europą ir diplomatiją sakė Europos parlamento viceprezidentas Rainer Wieland. Po to keliavome į ekskursiją po visus EP rūmus ir Europos Tarybos pastatą. Vakarą praleidome susirinkime su kitais projekto dalyviais, sutarėme, kaip pristatysime projektą EP nariams antradienį, pasikeitėme sukurtais produktais – stalo žaidimu, literatūrinių kūrinių rinkiniu, nuotraukų albumu.
Pirmadienį ryte piknikavome centriniame Strasbūro parke netoli nacionalinio teatro, na o dieną taip pat praleidome Europos Parlamente, kuriame susitikome su vienu iš jo narių. Politikas paaiškino, kaip veikia EP, kiek jame narių, kokia jų amžiaus statistika, kiek delegatų į nario pozicijas turi kiekviena Europos Sąjungos valstybė. Moksleiviai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus, į kuriuos deputatas atsakinėjo labai išsamiai ir suprantamai. Smagu, kad moksleiviams rūpimos problemos buvo aplinkosauga ir ekologija, atmosferos, upių, gamtos taršos mažinimas, lyčių lygybė ir kaip ji užtikrinama kartu su FEMM komiteto pagalba, žmogaus teisės. Po susitikimo su parlamentaru moksleivių ir mokytojų komandos iš visų projekte dalyvaujančių šalių galėjo gyvai stebėti plenarinį Europos Parlamento posėdį. Vėliau keliavome apsidairyti po lankytinas Strasbūro vietas, grožėjomes Notre-Damo aikšte ir jos katedra, tapusia tarptautiniu Strasbūro simboliu.
Antradienį ryte apsilankėme Europos muziejuje, pasakojančiame Europos Sąjungos istoriją, o vėliau keliavome į Strasbūro licėjų, kurio salėje susitikome su dviem Europos parlamentarais Michel Dantin - Prancūzijos parlamentaras ir Victor Negrescu - vienu jauniausių Europos Parlamentaru, Rumunijos deputatu. Jie papasakojo apie EP veiklas ir struktūrą bei atsakė į moksleivių klausimus, susijusius su Europos Sąjunga. Kiekvienos šalies komanda svečiams pristatė savo darbus, vykdytus „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ („Mūsų upių tėkmėje“) projekto metu. Lietuviai kartu su Rumunais dainavo šiam projektui sukurtą dainą ,,7 šalys, 7upės“ ir pristatė nuotraukų albumą, kuriame sudėtos visų šalių upės, jų geografiniai duomenys, flora, fauna, nuotraukose užfiksuoti upių vaizdai visais metų laikais.
Trečiadienį ryte pradėjome savo kelionę atgal į Lietuvą, po 2,5 val. kelionės į Frankfurtą, Vokietiją, autobusu ir laukimo oro uoste, pagaliau sėdome į lėktuvą.
Šis projektas, kuris buvo vykdomas trejus metus, sukosi aplink upes ir jų reikšmę. Ne paslaptis, kad didėjantis jų užterštumas yra problema ne tik Europos šalyse, bet ir visame pasaulyje, todėl projekto dalyviai visuose susitikimuose narpliojo klausimus, kaip sumažinti taršą, išgelbėti upių ekosistemas: jų augalus ir gyvūniją. Svarbiausias projekte sukurtas produktas – dronas, kurio pagalba susitikimų Ispanijoje ir Prancūzijoje metu galėjome atlikti įvairius matavimus, taip pat mokiniai pamėgo sukurtą stalo žaidimą, Paskutinio susitikimo metu Strasbūre norėjome kartu pasidžiaugti projekto vaisiais ir buvimu kartu, nes per 3 metus trukusį bendradarbiavimą tapome viena didele europietiška šeima.
XXI a. Europoje nebėra sienų, mes pradedame savo identitetą suvokti ne tik gimtosios šalies, bet ir pasaulio kontekste, todėl tokie projektai kaip Erasmus + „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ skatina moksleivių tarptautinio bendradarbiavimo įgūdžius, užsienio kalbų mokymąsi. Tai unikali galimybė keliaujant išvysti kitokią kultūrą, ją pažinti bei patirti įsimintiną gyvenimo nuotykį, kurio metu užmezgamos naujos draugystės.
Kamilė Jarukaitytė, 3 klasės mokinė
2017-03-19-24. Erasmus+ projekto dalyvių susitikimas Vengrijoje
Kovo 19-24 dienomis, tarptautinio Erasmus+ projekto "Au fil de nos cours d'eau" („Upių tėkmėje“) dėka, šešios Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos atstovės, keturios mokinės – Guoda Širinskaitė, Gustė Vaskelaitė, Emilija Aukštuolytė ir Renita Dūdaitė, lydimos mokytojų Almos Kubrakovienės ir Gražinos Macijauskaitės, dalyvavo projekto dalyvių susitikime, kuris vyko Baktalórántháza miestelyje, Vengrijoje. Po ilgos kelionės miestelį pasiekėme tik sutemus. Mokinės jau sekmadienio vakarą ilsėjosi priimančių šeimų namuose ir ruošėsi pirmajai dienai gimnazijoje.
Pirmadienio rytą, susirinkusios gimnazijoje, visos nusiteikėme ilgai, tačiau nuotykių kupinai dienai. Pirmoji valanda, praleista klausant malonaus mokytojų, direktoriaus bei mero priėmimo kalbų, neprailgo, tad vos po to, pasinėrę į žaidimus bei turą aplink mokyklą, gavome nuostabią progą susipažinti su kitais projekto dalyviais, atvykusiais iš Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Graikijos ir Nyderlandų Karalystės. Po to, papietavę mokykloje, leidomės į pažintinį pasivaikščiojimą po miestelį, kurio metu gavome puikią galimybę pasigrožėti miestelio tvarka bei įvairiais statiniais. Sugrįžę į mokyklą rengėme nuotraukų parodą, peržiūrėjome ispanų parengtus pristatymus apie upę, rumunai pristatė jau užbaigtą žodyną, kurį projekto dalyviai kūrė pirmus dvejus projekto metus, prancūzai pristatė mokinių sukurto drono atliktus tyrimus, pateikė daug įvairių statistinių duomenų, leidusių suprasti dabartinę upės būklę.
Antradienį pristatėme projekto veiklas tam, kad žinotume, kaip kiekvienos šalies mokiniai vykdo projekto užduotis savo mokyklose. Ypač įdomu buvo žiūrėti visų partnerinių mokyklų sukurtą projekto ir upių reklamą. Naudodama šiuos įrašus mokykla koordinatorė sukurs vieną bendrą reklamą, kurią gegužės mėnesį pristatysime Europos Parlamente, Strasbūre. Taip pat turėjome galimybę išbandyti projekto dalyvių sukurtą stalo žaidimą. Žaidimais paįvairintas rytas prabėgo kone nepastebimai, o vos papietavę, vėl leidomės į kelią – aplankėme netoli Ukrainos sienos pastatytą malūną, grožėjomės įstabia pasienio gamta bei, žinoma, toliau bendravome su naujais draugais.
Trečiadienio nuotykiai prasidėjo visai ankstų rytą. Aštuntą valandą susirinkę mokykloje projekto dalyviai leidosi į ilgą kelionę tam, kad galiausiai išvystų ekologinį Ticos ežero parką bei didžiausią Europoje gėlo vandens gyvūnų akvariumą, kuris yra Porozlo miestelyje. Pusdienį praleidę besigrožėdami gamta ir įvairiais gyviais visi papietavome, o tuomet vėl leidomės į kelią – aplankėme antrą pagal dydį miestą Debreceną, kuriame turėjome progą pasigrožėti įvairiais statiniais bei paties miesto istorija.
Ketvirtadienio rytas prasidėjo kiek kitaip nei kiti. Susirinkę mokiniai buvo įtraukti į sportinius žaidimus, visi vieni kitus palaikė ir paprasčiausiai leido laiką besimėgaudami šiltu pavasario oru ir gražia gimnazijos aplinka. Po pietų projekto dalyviai turėjo progą išbandyti terminius vandenis ir susipažinti su netoliese esančio miesto Nyíregyháza architektūra. Vakarieniavome visi drauge, o po to kartu stebėjome vengrų moksleivių parengtą tradicinį šokį ir linksminomės šokių bei karaoke vakarėlyje.
Penktadienį, tik atvykę į mokyklą, vėl sėdome į autobusą ir, atsisveikinę su savo šeimomis bei vengrų mokiniais, patraukėme Budapešto link, kuriame aplankėme Parlamento muziejų. Vakare visos komandos leidomės į apžvalginę kelionę laivu. Deja, pasigrožėję nuostabia panorama, buvome priversti atsisveikinti su savo draugais užsieniečiais ir patraukti atgal į viešbučius, kuriuose praleidome paskutiniąją naktį Vengrijoje.
Šeštadienio rytą leidomės į jau paskutinį turą Budapešte. Besigrožėdamos Karalių rūmais ir nuostabiais tiltais per Dunojų nė nepastebėjome, kaip pralėkė laikas ir atėjo metas vykti į oro uostą, o iš ten – namo!
Vengrijoje praleistas laikas buvo puikus. Į Lietuvą visos grįžome kupinos įspūdžių – juk savaitę praleidome svetimoje šalyje, susipažinome su jos kultūra, gimnazijos moksleiviais bei, žinoma, susidraugavome su projekto dalyviais iš kitų šalių, patobulinome užsienio kalbos įgūdžius.
Džiaugiamės, kad mokykloje vykdomi projektai mums suteikia galimybę įgyti naujų žinių, pažinti pasaulį, susirasti draugų. Tvirtai tikiu, kad visos patirtys, įgytos šios kelionės metu mums labai pravers ateityje.
3 kl. mokinė Renita Dūdaitė
Pirmadienio rytą, susirinkusios gimnazijoje, visos nusiteikėme ilgai, tačiau nuotykių kupinai dienai. Pirmoji valanda, praleista klausant malonaus mokytojų, direktoriaus bei mero priėmimo kalbų, neprailgo, tad vos po to, pasinėrę į žaidimus bei turą aplink mokyklą, gavome nuostabią progą susipažinti su kitais projekto dalyviais, atvykusiais iš Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Graikijos ir Nyderlandų Karalystės. Po to, papietavę mokykloje, leidomės į pažintinį pasivaikščiojimą po miestelį, kurio metu gavome puikią galimybę pasigrožėti miestelio tvarka bei įvairiais statiniais. Sugrįžę į mokyklą rengėme nuotraukų parodą, peržiūrėjome ispanų parengtus pristatymus apie upę, rumunai pristatė jau užbaigtą žodyną, kurį projekto dalyviai kūrė pirmus dvejus projekto metus, prancūzai pristatė mokinių sukurto drono atliktus tyrimus, pateikė daug įvairių statistinių duomenų, leidusių suprasti dabartinę upės būklę.
Antradienį pristatėme projekto veiklas tam, kad žinotume, kaip kiekvienos šalies mokiniai vykdo projekto užduotis savo mokyklose. Ypač įdomu buvo žiūrėti visų partnerinių mokyklų sukurtą projekto ir upių reklamą. Naudodama šiuos įrašus mokykla koordinatorė sukurs vieną bendrą reklamą, kurią gegužės mėnesį pristatysime Europos Parlamente, Strasbūre. Taip pat turėjome galimybę išbandyti projekto dalyvių sukurtą stalo žaidimą. Žaidimais paįvairintas rytas prabėgo kone nepastebimai, o vos papietavę, vėl leidomės į kelią – aplankėme netoli Ukrainos sienos pastatytą malūną, grožėjomės įstabia pasienio gamta bei, žinoma, toliau bendravome su naujais draugais.
Trečiadienio nuotykiai prasidėjo visai ankstų rytą. Aštuntą valandą susirinkę mokykloje projekto dalyviai leidosi į ilgą kelionę tam, kad galiausiai išvystų ekologinį Ticos ežero parką bei didžiausią Europoje gėlo vandens gyvūnų akvariumą, kuris yra Porozlo miestelyje. Pusdienį praleidę besigrožėdami gamta ir įvairiais gyviais visi papietavome, o tuomet vėl leidomės į kelią – aplankėme antrą pagal dydį miestą Debreceną, kuriame turėjome progą pasigrožėti įvairiais statiniais bei paties miesto istorija.
Ketvirtadienio rytas prasidėjo kiek kitaip nei kiti. Susirinkę mokiniai buvo įtraukti į sportinius žaidimus, visi vieni kitus palaikė ir paprasčiausiai leido laiką besimėgaudami šiltu pavasario oru ir gražia gimnazijos aplinka. Po pietų projekto dalyviai turėjo progą išbandyti terminius vandenis ir susipažinti su netoliese esančio miesto Nyíregyháza architektūra. Vakarieniavome visi drauge, o po to kartu stebėjome vengrų moksleivių parengtą tradicinį šokį ir linksminomės šokių bei karaoke vakarėlyje.
Penktadienį, tik atvykę į mokyklą, vėl sėdome į autobusą ir, atsisveikinę su savo šeimomis bei vengrų mokiniais, patraukėme Budapešto link, kuriame aplankėme Parlamento muziejų. Vakare visos komandos leidomės į apžvalginę kelionę laivu. Deja, pasigrožėję nuostabia panorama, buvome priversti atsisveikinti su savo draugais užsieniečiais ir patraukti atgal į viešbučius, kuriuose praleidome paskutiniąją naktį Vengrijoje.
Šeštadienio rytą leidomės į jau paskutinį turą Budapešte. Besigrožėdamos Karalių rūmais ir nuostabiais tiltais per Dunojų nė nepastebėjome, kaip pralėkė laikas ir atėjo metas vykti į oro uostą, o iš ten – namo!
Vengrijoje praleistas laikas buvo puikus. Į Lietuvą visos grįžome kupinos įspūdžių – juk savaitę praleidome svetimoje šalyje, susipažinome su jos kultūra, gimnazijos moksleiviais bei, žinoma, susidraugavome su projekto dalyviais iš kitų šalių, patobulinome užsienio kalbos įgūdžius.
Džiaugiamės, kad mokykloje vykdomi projektai mums suteikia galimybę įgyti naujų žinių, pažinti pasaulį, susirasti draugų. Tvirtai tikiu, kad visos patirtys, įgytos šios kelionės metu mums labai pravers ateityje.
3 kl. mokinė Renita Dūdaitė
Susitikimo akimirkos
2016-10-13.Ketvirtoji diena
Diena labai intensyvi. Komandos repetavo projekto dainą apie 7 upes, dirbo su nuotraukų albumu, dalyvavo Sveikatingumo savaitės patiekalų degustacijoje, kuri šiemet buvo skirta nacionaliniams šalių-svečių patiekalams; mokėsi šokio, dalyvavo estafetėse, o vakare visa tarptautinė projekto „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ „Mūsų upių tėkmėje“ komanda susirinko į atsisveikinimo vakarą. Čia žiūrėjo gimnazistų režisuotą vaizdelį apie upę ir tai, kaip žmonės netausoja gamtos. Mokiniai atliko projekto dainą, o koordinatorė Alma Kubrakovienė, Rima Jakštienė ir gimnazijos direktorius Valentinas Gendvilis įteikė svečių komandoms prisiminimo dovanėles, sertifikatus bei skautų orientacinio žaidimo pažymėjimus. Mokiniai iki vėlumos žaidė ir šoko diskotekoje.
Rytoj komandos vyksta į ekskursijas Kernavėje, Trakuose, o vėliau jų laukia kelionė namo.
Ačiū, kad buvote kartu, iki susitikimo Vengrijoje.
2016-10-12. Trečioji diena
Trečiosios Erasmus + projekto dalyvių dienos veiklos vyko Vilniuje
2016-10-11. Antroji diena
Aplankė Kavarsko mažąją hidroelektrinę Anykščių rajone, Vilkatėnų kaime, populiarųjį lajų taką ir Dainuvos slėnio pramogų parką. Diena vėsi, vėjas žvarbus, bet veikla visus sušildė.
Aplankė Kavarsko mažąją hidroelektrinę Anykščių rajone, Vilkatėnų kaime, populiarųjį lajų taką ir Dainuvos slėnio pramogų parką. Diena vėsi, vėjas žvarbus, bet veikla visus sušildė.
Erasmus+ Comenius tarpmokyklinio Strateginės partnerystės projekto „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ „Mūsų upių tėkmėje“ šalių-dalyvių vizitas mūsų gimnazijoje
2016-10-10. Pirmoji diena
Gimnazijos bendruomenė šiltai priėmė svečių delegacijas iš Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Vengrijos, Graikijos ir Olandijos. Po priėmimo gimnazijoje, svečiai vyko į savivaldybę, kur susitiko su rajono vadovais. O po pietų komandų laukė orientacinis žaidimas po Ukmergės miestą, kurį organizavo Jūrų skautų vadas Jonas Dragūnas. Projekto dalyvių laukia įdomi ir smagi savaitė Lietuvoje.
2016-10-10. Pirmoji diena
Gimnazijos bendruomenė šiltai priėmė svečių delegacijas iš Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos, Vengrijos, Graikijos ir Olandijos. Po priėmimo gimnazijoje, svečiai vyko į savivaldybę, kur susitiko su rajono vadovais. O po pietų komandų laukė orientacinis žaidimas po Ukmergės miestą, kurį organizavo Jūrų skautų vadas Jonas Dragūnas. Projekto dalyvių laukia įdomi ir smagi savaitė Lietuvoje.
Erasmus + projekto dalyvių savaitė Ispanijoje
Balandžio 10-16 dienomis vyko tarptautinio Erasmus+ „Au fil de nos cours d'eau“ (liet. „Mūsų upių tėkmėje“) projekto dalyvių susitikimas Ispanijoje. Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją atstovavo mokinės Monika Gineikaitė, Jomilė Vaskelaitė, Žaneta Kravcova ir Indrė Pauliukonytė, lydimos projekto koordinatorės Almos Kubrakovienės ir mokytojos Gražinos Macijauskaitės.
Kelionė prasidėjo skrydžiu į Madridą, kuriame mūsų jau laukė delegacijos iš Prancūzijos, Olandijos, Vengrijos, Rumunijos ir Graikijos bei ilga kelionė autobusu. Vėlai vakare pasiekėme miestelį Elche de la Sierra, kuriame mus sutiko mokinius priimančios šeimos. Mūsų mokinės iškeliavo į šeimų namus tęsti susipažinimo, kuris prasidėjo virtualiu būdu dar būnant Lietuvoje.
Kitos dienos rytą susitikome IES SIERRA DEL SEGURA mokykloje, dalyvavome projekto susitikomo atidarymo ceremonijoje. Vėliau vyko vizitas miesto merijoje, kur meras tarė sveikinimo žodį, pasidžiaugė šauniu projektu ir palinkėjo sėkmės toliau jį įgyvendinant. Tada mokinių laukė tradicinės ispanų vaišės. Po smagaus pasivaišinimo mokiniai burtų keliu buvo suskirstyti į keturias komandas po 6 asmenis. Kiekvienoje komandoje buvo po vieną mokinį iš skirtingų šalių tam, kad artimiau susipažintų ir lavintų užsienio kalbos žinias. Jų laukė žaidimas-susipažinimas su miestu, kurio metu mokiniai, pagal duotą planą, ieškojo įvairių objektų ir atliko daugybę užduočių. Pačiai greičiausiai komandai atiteko prizas – Migelio de Servanteso Saavedros „Don Kichotas“ ispanų kalba. Vėliau mūsų laukė pietūs restorane ir daugiakalbio iliustruoto žodyno upių tematika komandinis kūrimas.
Antros dienos rytas prasidėjo neįprastais ispaniškais pusryčiais šeimose. Lydimi saulės ėjome į mokyklą, kur susitikome su visais kitais projekto dalyviais ir, pasidalinę įspūdžiais bei sulaukę autobusų, išvažiavome prie Segura upės. Kalnų papėdėje susipažinome su vietine gyventoja, kuri aprodė apylinkes. Pasiekus upės krantą prancūzų komanda pademonstravo savo sukurtą droną: nuleido jį į vandenį tam, kad išmatuotų vandens temperatūrą, užterštumą, vandens PH ir t.t.. Po atliktų tyrimų pasukome atgal siauru kalnų takeliu link poilsiavietės, kur mūsų laukė šeimos, kuriose buvo apgyvendinti mokiniai. Ispanų šeimos suruošė mums pietus gamtoje – pagamino „paella“, vaišino kitais tradiciniais patiekalais. Grįžę į mokyklą, visų šalių mokiniai pristatė mokyklose vykdomas projekto veiklas. Šį kartą mes prancūzų ir anglų kalbomis pristatėme O7 veiklą „Fiktyvios įmonės kūrimas“. Vėlai vakare, pavargę, nes pėsčiomis kalnuose nuėjome apie 10 km, bet laimingi, grįžome į savo „naujus“ namus.
Trečiosios dienos rytą išvykome į ekskursiją prie Fuensanta užtvankos. Čia mūsų vėl laukė nauji išbandymai, reikalaujantys drąsos ir ištvermės. Mokiniai buvo suskirstyti į grupeles ir pasikeisdami dalyvavo sportinėse veiklose. Pirmoji, ir daugiausiai smagios patirties suteikusi bei leidusi išbandyti savo galimybes, veikla – leidimasis lynu su profesionalo pagalba nuo Vicaria tilto. Antroji – šaudymas iš lanko į taikinį. Trečioji – plaukimas kanojomis užtvankoje. Po to vykome į senovine arabų architektūra garsėjantį miestą Letur, kurį apžiūrėdami klausėmės įdomių gido pasakojimų.
Ankstų ketvirtos dienos rytą autobusu išvykome prie krioklių, esančių netoli Riopar miesto. Važiuodami pamatėme įspūdingų vaizdų – iš visų pusių kalnai, apaugę egzotiniais augalais, o važiuoti vingiuotais keliais buvo ypač neįprasta. Eidami iki krioklio mėgavomės Ispanijos gamta. Vakare visi projekto dalyviai susirinko mokykloje. Čia gaminome ispanišką bulvinį patiekalą – „tortilla de patatas“, siuvome maišelius prieskoniams, gaminome kilimą iš smėlio, pynėme iš šiaudų detales krepšiams. Pasibaigus darbams mūsų laukė atsisveikinimo vakarėlis. Visi šokome pagal ispanišką muziką, dainavome, vaišinomės jų valgiais. Grįžome namo pilni įspūdžių.
Penkta – paskutinė, viešnagės diena. Ryte, atsisveikinę su mokinių tėvais, mokytojais, pajudėjome link Madrido. Pakeliui užsukome į Albacete miestą – lankėmės archeologiniame muziejuje, gidas aprodė įdomiausias miesto vietas. Taip priartėjo ir paskutinės atsisveikinimo akimirkos su mokiniais ir mokytojais, kurie mus lydėjo iki Albacete.
Kelionės metu pagilinome anglų kalbos žinias, puikiai sekėsi bendrauti su kitų šalių mokiniais. Išmokome daug prancūziškų ir ispaniškų žodžių. Džiaugėmės galimybe pagyventi ispanų šeimose, žavėjomės jų svetingumu, susiradome daug draugų.
Projekto dalyvės Jomilė, Žaneta, Indrė, Monika.
ERASMUS+ projektas „Mūsų upių tėkmėje“.Graikija
Vasario 1-6 dienomis vyko tarptautinio Erasmus+ „Au fil de nos cours d'eau“ (liet. „Mūsų upių tėkmėje“) projekto dalyvių susitikimas Graikijoje, į kurį vyko Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos mokiniai: Gabija Makauskaitė, Kotryna Meilūnaitė, Kęstutis Platūkis, Otas Meironas, lydimi projekto koordinatorės Almos Kubrakovienės bei mokytojų Reginos Atkočiūnienės, Jūratės Gimbutienės ir gimnazijos direktoriaus Valentino Gendvilio.
Nors kelionė truko penkiolika valandų, tačiau laikas neprailgo ir gera nuotaika nesugedo, o Atėnai sekmadienio pavakary mus pasitiko saulėtu, žydru dangumi ir šiltu oru. Oro uoste sėdome į taksi ir išskubėjome į viešbutį, kuriame mūsų laukė Peristeriou koledžo projekto koordinatorė ir mokinius priimančios šeimos. Pirmoji pažintis su graikų mokiniais bei jų šeimomis, ir mūsų moksleiviai iškeliavo į šių šeimų namus.
Pirmadienio rytą susirinkome mokykloje. Buvome pakviesti į sporto salę, kur susipažinome su kitų šalių komandomis, klausėmės sveikinimo kalbų, graikų dainų ir gerėjomės graikų šokiais. Po to pasinėrėme į įvairias užduotis. Kol mokytojai aptarinėjo projekto veiklas, mokiniai, suskirstyti į grupes, chemijos kabinete gamino muilą iš glicerino ir aromatinių aliejų, vėliau kremą iš alyvuogių aliejaus, vaško bei įvairių aromatų, dar vėliau lipdė statulėles „idolia“, šio užsiėmimo metu mokiniai sužinojo daug senovės graikų istorijos ir mitologijos.
Papietavę koledže, autobusu iškeliavome į Atėnų istorinį centrą. Pasidalinę į grupes žaidėme edukacinį žaidimą „Lobių paieška“, kurio metu turėjome surasti įvairių istorinių objektų, vėliau dalyvavome edukacinėje pamokoje: mokėmės šokti graikų šokį sirtakį, susipažinome su senovės graikų aprangos detalėmis.
Antradienio rytą visi projekto dalyviai vykome prie upės Erasinos. Padedant gamtos apsaugos darbuotojams – ornitologams susipažinome su upės augmenija ir gyvūnija, dalyvavome edukacinėje veikloje ir aplankėme Artemidos muziejų. Papietavę gamtoje išvykome prie Marathon užtvankos. Oras buvo nuostabus – saulė, žydras dangus, nė vieno debesėlio ir 210 C šilumos bei puikūs vaizdai. Apžiūrėję užtvanką, būdami pakilios nuotaikos, vakare grįžome į Atėnus.
Trečiadienį vykome į Delphes. Pakeliui sustojome Levadnia mieste. Apžiūrėjome Erkyna upę, ištekančią iš kalnų, kurioje gausu šaltinių, nedidelių akmeninių tiltų. O šalia ir mažasis teatras. Vaizdai pasakiški. Netrukus keliavome toliau ir po valandos pasiekėme Delphes, tai populiariausia archeologinė vietovė Graikijoje po Akropolio, jame veikia archeologijos muziejus. Čia buvo svarbiausia Apolono garbinimo vieta – graikų šventovė, kas ketverius metus atletai iš visos Graikijos rungdavosi Pitijos žaidynėse. Apžiūrėjome šventyklą, teatrą, stadioną. Anot senovės graikų, ši vieta buvo laikoma žemės centru. Aplankėme šalia esantį muziejų, pietavome Delphes kavinėje. Pasivaikščiojome po miestelį ir vakare grįžome į Atėnus.
Ketvirtadienis. Graikai streikavo, todėl pasikeitė ir mūsų projekto darbotvarkė. Rytą pradėjome nuo mokinių atliktų namų darbų. Kiekvienos šalies mokiniai pristatė šalies gamtos lobius. Mūsų komandoje šis darbas teko Kęstučiui ir Otui. Parengtas pranešimas buvo puikus. Pranešėjai, bei projekto dalyviai buvo pavaišinti mūsų garsiuoju mineraliniu vandeniu „Vytautas“. Vėliau ėjome į teatrą Xylotehnia. Čia graikų mokinių juodasis teatras parodė pačių pastatytą spektaklį apie vandenį „La riviere est mise en colere“. Spektaklį stebėjome tamsoje, todėl visi aktoriai atrodė lyg būtų juodi, matėsi tik jų balti drabužiai. Pasibaigus spektakliui padėkojome aktoriams ir grįžome į koledžą aptarti tolimesnių projekto veiklų. Dėl vykstančio streiko 15 val. baigėme darbą. Mokiniai grįžo į šeimas, mokytojai į viešbutį.
Penktadienį mūsų laukė pažintis su istoriniais Atėnais. Visi susitikome prie Akropolio. Pietiniame Akropolio šlaite matėme Odeoną – didelį teatrą, šiandien šis statinys ir toliau naudojamas, ypač vasaros metu. Jame vyksta spektakliai, koncertai, taip pat ir kasmetinis Atėnų festivalis. Akropolyje matėme Partenoną – šventyklą, kurioje buvo saugoma Atėnės Partenės 12 metrų aukščio statula, Atėnės Nikės šventyklą, pastatytą pažymėti atėniečių pergalei prieš persus, Erchtėjoną – šventyklą, skirtą Atėnei Poliadei ir Erechtėjui-Poseidonui bei kitus statinius. Vėliau lankėmės Akropolio muziejuje. Muziejus įkurtas moderniame pastate Akropolio papėdėje. Lankytojai pradeda pažintį su eksponatais eidami ant plačios rampos, simbolizuojančios kilimą ant Akropolio kalno. Abiejose rampos pusėse eksponuojami daiktai, kurie buvo naudojami kasdieniniame gyvenime, bei skulptūros, rastos šventojo kalno papėdėje. Kitoje galerijoje rodomos archajiškos vyrų ir moterų statulos, datuojamos 5-6 a. pr. Kr.. Garsiausia skulptūra muziejuje – Moschophoros, išraižyta 570 metais pr. m. erą. Tai vyras ant pečių nešantis veršį, kurį planuoja paaukoti. Galerijos viduryje yra berniuko skulptūra, simbolizuojanti perėjimą iš archajiško meno į klasikinį.
Vakare visi susirinkome koledže, čia mokyklos tėvų komitetas surengė atsisveikinimo šokių vakarą. Mokėmės šokių. Šoko visi: mokiniai, mokytojai ir tėvai. Vaišinomės graikiškais patiekalais, kuriuos paruošė mokinių tėvai. Artėjo atsisveikinimas, o su juo ir ašaros mokinių akyse.
Galiausiai susikrovėme lagaminus ir laukėme kelionės namo.
Moksleivių įspūdžiai, įgyta patirtis, žinios, gebėjimai:
Kotryna:
„Savaitė, praleista Graikijoje, buvo pilna nuostabių įspūdžių. Susipažinau su daugybe naujų žmonių, pamačiau daug labai gražių vietovių, susipažinau su graikų tradicijomis. Taip pat patobulinau savo anglų kalbos žinias, išmokau graikų kalbos žodžių, įgijau dar daugiau pasitikėjimo savimi bendraudama su naujais žmonėmis. Sužinojau apie kitų šalių upių teikiamus turtus, jų naudą ir apie žmonių veiklą, susijusią su upėmis.“
Gabija:
„Ši kelionė man padėjo labiau pažinti Graikijos kultūrą, patobulinti savo anglų kalbos žinias. Dabar labiau pasitikiu savimi. Susiradau naujų draugų iš kitų šalių, aplankiau daug įspūdingų istorinių vietų, puikiai praleidau laiką. Išmokau keletą graikiškų žodžių daug laiko bendraudama su projekto dalyviais.“
Otas:
„Man patiko. Suradau draugų iš užsienio šalių, įgijau patirties kalbėti viešai užsienio kalba, buvau sužavėtas antikos architektūra. Supratau, kokia svetinga ir šilta graikų tauta.
Dėka Europos Sąjungos, Europos narės gali būti kaip vieninga tauta.“
Kęstutis:
„Nuostabi, turininga kelionė. Gyvenome graikų šeimose, todėl turėjome galimybę patirti tikrąjį jų gyvenimo būdą. Nustebino graikų vaišingumas, draugiškumas. Įgijome daug bendravimo patirties, sulaukėme pagyrų dėl savo charakterio savybių bei puikių anglų kalbos žinių. Pažintys su sutiktais žmonėmis buvo neįkainojamos. Susitarėme susitikti dar kartą. Kelionė į Delphų miestą paliko didžiausią įspūdį: senovės graikų ir helenų kultūra, apie kurią skaitėme tik iš istorijos vadovėlių, dabar buvo čia pat. Gamtos vaizdai: kalnai, skardžiai, miestelių architektūra, oro temperatūra (mums primenanti šiltą pavasarį), buvo nepakartojami. Tradiciniai patiekalai skiriasi nuo mūsiškių, bet labai skanūs ir sotūs. Paprastai kelionės prailgsta, bet ši – neprailgo. Ačiū kolektyvui ir mokytojams, keliavusiems kartu. Buvome puiki komanda.“
Jūratė Gimbutienė
Nors kelionė truko penkiolika valandų, tačiau laikas neprailgo ir gera nuotaika nesugedo, o Atėnai sekmadienio pavakary mus pasitiko saulėtu, žydru dangumi ir šiltu oru. Oro uoste sėdome į taksi ir išskubėjome į viešbutį, kuriame mūsų laukė Peristeriou koledžo projekto koordinatorė ir mokinius priimančios šeimos. Pirmoji pažintis su graikų mokiniais bei jų šeimomis, ir mūsų moksleiviai iškeliavo į šių šeimų namus.
Pirmadienio rytą susirinkome mokykloje. Buvome pakviesti į sporto salę, kur susipažinome su kitų šalių komandomis, klausėmės sveikinimo kalbų, graikų dainų ir gerėjomės graikų šokiais. Po to pasinėrėme į įvairias užduotis. Kol mokytojai aptarinėjo projekto veiklas, mokiniai, suskirstyti į grupes, chemijos kabinete gamino muilą iš glicerino ir aromatinių aliejų, vėliau kremą iš alyvuogių aliejaus, vaško bei įvairių aromatų, dar vėliau lipdė statulėles „idolia“, šio užsiėmimo metu mokiniai sužinojo daug senovės graikų istorijos ir mitologijos.
Papietavę koledže, autobusu iškeliavome į Atėnų istorinį centrą. Pasidalinę į grupes žaidėme edukacinį žaidimą „Lobių paieška“, kurio metu turėjome surasti įvairių istorinių objektų, vėliau dalyvavome edukacinėje pamokoje: mokėmės šokti graikų šokį sirtakį, susipažinome su senovės graikų aprangos detalėmis.
Antradienio rytą visi projekto dalyviai vykome prie upės Erasinos. Padedant gamtos apsaugos darbuotojams – ornitologams susipažinome su upės augmenija ir gyvūnija, dalyvavome edukacinėje veikloje ir aplankėme Artemidos muziejų. Papietavę gamtoje išvykome prie Marathon užtvankos. Oras buvo nuostabus – saulė, žydras dangus, nė vieno debesėlio ir 210 C šilumos bei puikūs vaizdai. Apžiūrėję užtvanką, būdami pakilios nuotaikos, vakare grįžome į Atėnus.
Trečiadienį vykome į Delphes. Pakeliui sustojome Levadnia mieste. Apžiūrėjome Erkyna upę, ištekančią iš kalnų, kurioje gausu šaltinių, nedidelių akmeninių tiltų. O šalia ir mažasis teatras. Vaizdai pasakiški. Netrukus keliavome toliau ir po valandos pasiekėme Delphes, tai populiariausia archeologinė vietovė Graikijoje po Akropolio, jame veikia archeologijos muziejus. Čia buvo svarbiausia Apolono garbinimo vieta – graikų šventovė, kas ketverius metus atletai iš visos Graikijos rungdavosi Pitijos žaidynėse. Apžiūrėjome šventyklą, teatrą, stadioną. Anot senovės graikų, ši vieta buvo laikoma žemės centru. Aplankėme šalia esantį muziejų, pietavome Delphes kavinėje. Pasivaikščiojome po miestelį ir vakare grįžome į Atėnus.
Ketvirtadienis. Graikai streikavo, todėl pasikeitė ir mūsų projekto darbotvarkė. Rytą pradėjome nuo mokinių atliktų namų darbų. Kiekvienos šalies mokiniai pristatė šalies gamtos lobius. Mūsų komandoje šis darbas teko Kęstučiui ir Otui. Parengtas pranešimas buvo puikus. Pranešėjai, bei projekto dalyviai buvo pavaišinti mūsų garsiuoju mineraliniu vandeniu „Vytautas“. Vėliau ėjome į teatrą Xylotehnia. Čia graikų mokinių juodasis teatras parodė pačių pastatytą spektaklį apie vandenį „La riviere est mise en colere“. Spektaklį stebėjome tamsoje, todėl visi aktoriai atrodė lyg būtų juodi, matėsi tik jų balti drabužiai. Pasibaigus spektakliui padėkojome aktoriams ir grįžome į koledžą aptarti tolimesnių projekto veiklų. Dėl vykstančio streiko 15 val. baigėme darbą. Mokiniai grįžo į šeimas, mokytojai į viešbutį.
Penktadienį mūsų laukė pažintis su istoriniais Atėnais. Visi susitikome prie Akropolio. Pietiniame Akropolio šlaite matėme Odeoną – didelį teatrą, šiandien šis statinys ir toliau naudojamas, ypač vasaros metu. Jame vyksta spektakliai, koncertai, taip pat ir kasmetinis Atėnų festivalis. Akropolyje matėme Partenoną – šventyklą, kurioje buvo saugoma Atėnės Partenės 12 metrų aukščio statula, Atėnės Nikės šventyklą, pastatytą pažymėti atėniečių pergalei prieš persus, Erchtėjoną – šventyklą, skirtą Atėnei Poliadei ir Erechtėjui-Poseidonui bei kitus statinius. Vėliau lankėmės Akropolio muziejuje. Muziejus įkurtas moderniame pastate Akropolio papėdėje. Lankytojai pradeda pažintį su eksponatais eidami ant plačios rampos, simbolizuojančios kilimą ant Akropolio kalno. Abiejose rampos pusėse eksponuojami daiktai, kurie buvo naudojami kasdieniniame gyvenime, bei skulptūros, rastos šventojo kalno papėdėje. Kitoje galerijoje rodomos archajiškos vyrų ir moterų statulos, datuojamos 5-6 a. pr. Kr.. Garsiausia skulptūra muziejuje – Moschophoros, išraižyta 570 metais pr. m. erą. Tai vyras ant pečių nešantis veršį, kurį planuoja paaukoti. Galerijos viduryje yra berniuko skulptūra, simbolizuojanti perėjimą iš archajiško meno į klasikinį.
Vakare visi susirinkome koledže, čia mokyklos tėvų komitetas surengė atsisveikinimo šokių vakarą. Mokėmės šokių. Šoko visi: mokiniai, mokytojai ir tėvai. Vaišinomės graikiškais patiekalais, kuriuos paruošė mokinių tėvai. Artėjo atsisveikinimas, o su juo ir ašaros mokinių akyse.
Galiausiai susikrovėme lagaminus ir laukėme kelionės namo.
Moksleivių įspūdžiai, įgyta patirtis, žinios, gebėjimai:
Kotryna:
„Savaitė, praleista Graikijoje, buvo pilna nuostabių įspūdžių. Susipažinau su daugybe naujų žmonių, pamačiau daug labai gražių vietovių, susipažinau su graikų tradicijomis. Taip pat patobulinau savo anglų kalbos žinias, išmokau graikų kalbos žodžių, įgijau dar daugiau pasitikėjimo savimi bendraudama su naujais žmonėmis. Sužinojau apie kitų šalių upių teikiamus turtus, jų naudą ir apie žmonių veiklą, susijusią su upėmis.“
Gabija:
„Ši kelionė man padėjo labiau pažinti Graikijos kultūrą, patobulinti savo anglų kalbos žinias. Dabar labiau pasitikiu savimi. Susiradau naujų draugų iš kitų šalių, aplankiau daug įspūdingų istorinių vietų, puikiai praleidau laiką. Išmokau keletą graikiškų žodžių daug laiko bendraudama su projekto dalyviais.“
Otas:
„Man patiko. Suradau draugų iš užsienio šalių, įgijau patirties kalbėti viešai užsienio kalba, buvau sužavėtas antikos architektūra. Supratau, kokia svetinga ir šilta graikų tauta.
Dėka Europos Sąjungos, Europos narės gali būti kaip vieninga tauta.“
Kęstutis:
„Nuostabi, turininga kelionė. Gyvenome graikų šeimose, todėl turėjome galimybę patirti tikrąjį jų gyvenimo būdą. Nustebino graikų vaišingumas, draugiškumas. Įgijome daug bendravimo patirties, sulaukėme pagyrų dėl savo charakterio savybių bei puikių anglų kalbos žinių. Pažintys su sutiktais žmonėmis buvo neįkainojamos. Susitarėme susitikti dar kartą. Kelionė į Delphų miestą paliko didžiausią įspūdį: senovės graikų ir helenų kultūra, apie kurią skaitėme tik iš istorijos vadovėlių, dabar buvo čia pat. Gamtos vaizdai: kalnai, skardžiai, miestelių architektūra, oro temperatūra (mums primenanti šiltą pavasarį), buvo nepakartojami. Tradiciniai patiekalai skiriasi nuo mūsiškių, bet labai skanūs ir sotūs. Paprastai kelionės prailgsta, bet ši – neprailgo. Ačiū kolektyvui ir mokytojams, keliavusiems kartu. Buvome puiki komanda.“
Jūratė Gimbutienė
ERASMUS+ projektas „Mūsų upių tėkmėje“. Iš Prancūzijos sugrįžus.
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija tęsia Europos Komisijos finansuojamo Tarptautinio Erasmus+ tarpmokyklinio strateginės partnerystės projekto „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ („Mūsų upių tėkmėje“) vykdymą.
Šis projektas skatina mokytojus ir mokinius užsiimti, domėtis gamtos apsauga, tyrinėti ekosistemą, geriau pažinti upes.
Spalio mėn. 11-17 d. susitikimas vyko projektą koordinuojančioje mokykloje Prancūzijoje, Mirepoix miestelyje. Dalyvavo grupės iš Ispanijos, Graikijos, Rumunijos, Vengrijos, Olandijos, Prancūzijos ir Lietuvos, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos. Ją atstovavo 4-os klasės mokinės Dominyka Vaitkūnaitė, Gerda Marcinkevičiūtė, Živilė Sokolovaitė ir Ernesta Rosenbergaitė, lydimos mokytojų Almos Kubrakovienės ir Rimos Jakštienės.
Susitikimo programa buvo labai turininga ir įdomi. Pirmąją dieną susitiko visų šalių komandos Mirepoix mokykloje; ten susipažinome su kitų šalių projekto dalyviais, atlikome prisistatymo užduotis. Vėliau, atsakydami į pateiktus orientacinius klausimus, aplankėme žymesnes miestelio vietas, susipažinome su miesto aplinka, pabendravome su gyventojais ir pajutome šios vietos kultūrinę dvasią.
Kitą dieną vyko užsiėmimai tarp skirtingų tautybių ir kultūrų grupių moksleivių; tikslas buvo ne tik susipažinti, bet ir išsiaiškinti, kas mus sieja ir skiria. Ekskursijos metu aplankėme natūraliai susidariusį vandens telkinį Fontestorbes, plaukiojome kanojomis, ir diena baigėsi karaokė-šokių vakarone.
Trečiadienio rytą turėjome progą pažinti unikalų XVII a. inžinerinį statinį – Midi kanalą, kuris yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Kanalo statybos buvo pradėtos 1666 m. ir truko 15 metų. Šis kanalas jungia Tulūzą su Viduržemio jūros pakrante. Kadaise tai buvo itin svarbus prekybinis kelias, kurio pagalba pirkliai sutaupydavo 3000 km aplink pietinę Ispaniją. Plaukėme laiveliu, stebėjome, kaip veikia šliuzai; aplankėme nuostabų Karkasonės miestelį, jo pilį ir katedrą. Šiandien – tai viena didžiausių ir įspūdingiausių pilių ne tik šiame regione, bet ir visoje Prancūzijoje. Pilį supa du milžiniški apsaugos žiedai, kuriuose iškilę 53 bokštai. Čia ne tik grožėjomės miestelio didybe, bet turėjome surasti atsakymus į pateiktą klausimyną.
Ketvirtoji diena buvo skirta teatrui. Prancūzai pristatė garsųjį Eženo Delakrua paveikslą „Laisvė barikadose“, po to visos komandos turėjome atkartoti šį vaizdą ir tapome „gyvais paveikslais“. Po to kiekvienos šalies mokiniai pristatė savo mokyklose vykdomas veiklas. Mes pateikėme mokinių sukurtą ir subtitruotą filmą, kuriame buvęs gimnazijos pavaduotojas ugdymui V. Minderis ir kiti žmonės pasakoja apie tai, ką jie su draugais savo jaunystėje veikdavo prie mūsų Šventosios upės.
Prieš atsisveikinant su Prancūzija dar aplankėme hidroelektrinę Tulūzos mieste. Šios ekskursijos metu sužinojome, kaip upių užtvankų pagalba gaminama elektros energija, stebėjome, kaip įrengiamos pralaidos migruojančioms lašišoms ir kitoms žuvims, kurios grįžta neršti į upės aukštupius.
Kelionė paliko neišdildomus įspūdžius, užsimezgė daug naujų draugysčių; lavinome prancūzų ir anglų kalbų gebėjimus, turtinome žinias apie kitas Europos šalis; kitataučiams pasakojome apie savo kraštą, gamtą ir jos grožį, dainavome lietuviškas dainas ir lyginome europietiškas kultūras.
Jono Basanavičiaus gimnazistės, dalyvavusios susitikime
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija tęsia Europos Komisijos finansuojamo Tarptautinio Erasmus+ tarpmokyklinio strateginės partnerystės projekto „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ („Mūsų upių tėkmėje“) vykdymą.
Šis projektas skatina mokytojus ir mokinius užsiimti, domėtis gamtos apsauga, tyrinėti ekosistemą, geriau pažinti upes.
Spalio mėn. 11-17 d. susitikimas vyko projektą koordinuojančioje mokykloje Prancūzijoje, Mirepoix miestelyje. Dalyvavo grupės iš Ispanijos, Graikijos, Rumunijos, Vengrijos, Olandijos, Prancūzijos ir Lietuvos, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos. Ją atstovavo 4-os klasės mokinės Dominyka Vaitkūnaitė, Gerda Marcinkevičiūtė, Živilė Sokolovaitė ir Ernesta Rosenbergaitė, lydimos mokytojų Almos Kubrakovienės ir Rimos Jakštienės.
Susitikimo programa buvo labai turininga ir įdomi. Pirmąją dieną susitiko visų šalių komandos Mirepoix mokykloje; ten susipažinome su kitų šalių projekto dalyviais, atlikome prisistatymo užduotis. Vėliau, atsakydami į pateiktus orientacinius klausimus, aplankėme žymesnes miestelio vietas, susipažinome su miesto aplinka, pabendravome su gyventojais ir pajutome šios vietos kultūrinę dvasią.
Kitą dieną vyko užsiėmimai tarp skirtingų tautybių ir kultūrų grupių moksleivių; tikslas buvo ne tik susipažinti, bet ir išsiaiškinti, kas mus sieja ir skiria. Ekskursijos metu aplankėme natūraliai susidariusį vandens telkinį Fontestorbes, plaukiojome kanojomis, ir diena baigėsi karaokė-šokių vakarone.
Trečiadienio rytą turėjome progą pažinti unikalų XVII a. inžinerinį statinį – Midi kanalą, kuris yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Kanalo statybos buvo pradėtos 1666 m. ir truko 15 metų. Šis kanalas jungia Tulūzą su Viduržemio jūros pakrante. Kadaise tai buvo itin svarbus prekybinis kelias, kurio pagalba pirkliai sutaupydavo 3000 km aplink pietinę Ispaniją. Plaukėme laiveliu, stebėjome, kaip veikia šliuzai; aplankėme nuostabų Karkasonės miestelį, jo pilį ir katedrą. Šiandien – tai viena didžiausių ir įspūdingiausių pilių ne tik šiame regione, bet ir visoje Prancūzijoje. Pilį supa du milžiniški apsaugos žiedai, kuriuose iškilę 53 bokštai. Čia ne tik grožėjomės miestelio didybe, bet turėjome surasti atsakymus į pateiktą klausimyną.
Ketvirtoji diena buvo skirta teatrui. Prancūzai pristatė garsųjį Eženo Delakrua paveikslą „Laisvė barikadose“, po to visos komandos turėjome atkartoti šį vaizdą ir tapome „gyvais paveikslais“. Po to kiekvienos šalies mokiniai pristatė savo mokyklose vykdomas veiklas. Mes pateikėme mokinių sukurtą ir subtitruotą filmą, kuriame buvęs gimnazijos pavaduotojas ugdymui V. Minderis ir kiti žmonės pasakoja apie tai, ką jie su draugais savo jaunystėje veikdavo prie mūsų Šventosios upės.
Prieš atsisveikinant su Prancūzija dar aplankėme hidroelektrinę Tulūzos mieste. Šios ekskursijos metu sužinojome, kaip upių užtvankų pagalba gaminama elektros energija, stebėjome, kaip įrengiamos pralaidos migruojančioms lašišoms ir kitoms žuvims, kurios grįžta neršti į upės aukštupius.
Kelionė paliko neišdildomus įspūdžius, užsimezgė daug naujų draugysčių; lavinome prancūzų ir anglų kalbų gebėjimus, turtinome žinias apie kitas Europos šalis; kitataučiams pasakojome apie savo kraštą, gamtą ir jos grožį, dainavome lietuviškas dainas ir lyginome europietiškas kultūras.
Jono Basanavičiaus gimnazistės, dalyvavusios susitikime
2015- 09-15/19 d.d. Erasmus+ projekto ,,MŪSŲ UPIŲ TĖKMĖJE” antrasis tarptautinis mokytojų susitikimas Vengrijoje.
Gimnazijos mokytojos Alma Kubrakovienė, Rima Bigenienė, Alma Žižienė, Marina Aukštuolienė ir Rima Jakštienė dalyvavo antrajame tarptautiniame Erasmus + projekto ,,Mūsų upių tėkmėje” susitikime Baktalórántháza miestelyje, Vengrijoje, į kurį atvyko ir 28 mokytojai iš partnerinių šalių: Prancūzijos, Olandijos, Graikijos, Rumunijos ir Ispanijos. Susitikimo šeimininkai vengrai organizavo darbą prie projekto veiklų ir išvykas, kurių metu lankėmės prie upių Kraszna, Tisza, Tisza et Bodrog, Szamos; apžiūrėjome ir lyginome tiltus, jų architektūrą, paskirtį; vykome prie seno, bet vis dar veikiančio vandens malūno prie upės Túr ir jos užtvankos.
Per atidarymo ceremoniją atvykusius projekto dalyvius pasveikino Vay Adam gimnazijos direktorius Jozsef Gerják ir komandos nariai. Ši mokykla įsikūrusi dviejuose pastatuose ir yra vienintelė regione ruošianti žemės ūkio specialistus; 700 mokinių mokosi pagrindinių ir specialybės dalykų, o užsienio kalbų juos moko 2 prancūzų kl., 5 anglų kl., 4 vokiečių kl. ir 1 ukrainiečių k. mokytojai; pastaroji kalba populiari, nes iki Ukrainos sienos tik 40 km. Pamokos mokykloje vyksta 45 minutes ir baigiasi apie 14-15 val.; po kiekvienos būna 10 min. pertrauka, ir mokiniai gali lengvai užkąsti ir atsigaivinti bufete.
Gyvenvietės pakraštyje įkurtas mokomasis centras mokinių žinioms ir įgūdžiams įtvirtinti. Mokiniai mokosi teisingai auginti ir prižiūrėti daržoves, vėliau nuimti derlių ir jį apdoroti; mums lankantis centre stebėjome merginas veriančias raudonąsias paprikas džiovinimui. Vaikinai mokosi prižiūrėti gyvulius, daugiausia arklius, ir įgyja statybos amato praktikos.
Susitikimo metu apibrėžti tolesni žingsniai ir datos vykdomose ir būsimose projekto veiklose: kuriamo stalo žaidimo apie upę tobulinimas, sukurto drono (upės vandens tyrimams atlikti) pristatymas; foto albumo, tiltų katalogo, iliustruoto daugiakalbio žodyno apie upę pildymas nuotraukomis; dainos melodijos ir žodžių apie upę pritaikymas; vandens teatro kūrimas; prisiminimų metraščio apie upę rašymas; informacijos apie upių pramonę ir žemės ūkį rinkimas.
Susitikime dalyvavusios mokytojos bendravo su kolegomis partneriais, keitėsi nuomonėmis, dalijosi patirtimi ir įspūdžiais.
Trečiasis projekto susitikimas vyks spalio mėnesį Prancūzijoje, Mirepoix miestelyje. Jame dalyvaus keturi kiekvienos projekte dalyvaujančios mokyklos mokiniai, kuriuos lydės du mokytojai.
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Rima Jakštienė
Gimnazijos mokytojos Alma Kubrakovienė, Rima Bigenienė, Alma Žižienė, Marina Aukštuolienė ir Rima Jakštienė dalyvavo antrajame tarptautiniame Erasmus + projekto ,,Mūsų upių tėkmėje” susitikime Baktalórántháza miestelyje, Vengrijoje, į kurį atvyko ir 28 mokytojai iš partnerinių šalių: Prancūzijos, Olandijos, Graikijos, Rumunijos ir Ispanijos. Susitikimo šeimininkai vengrai organizavo darbą prie projekto veiklų ir išvykas, kurių metu lankėmės prie upių Kraszna, Tisza, Tisza et Bodrog, Szamos; apžiūrėjome ir lyginome tiltus, jų architektūrą, paskirtį; vykome prie seno, bet vis dar veikiančio vandens malūno prie upės Túr ir jos užtvankos.
Per atidarymo ceremoniją atvykusius projekto dalyvius pasveikino Vay Adam gimnazijos direktorius Jozsef Gerják ir komandos nariai. Ši mokykla įsikūrusi dviejuose pastatuose ir yra vienintelė regione ruošianti žemės ūkio specialistus; 700 mokinių mokosi pagrindinių ir specialybės dalykų, o užsienio kalbų juos moko 2 prancūzų kl., 5 anglų kl., 4 vokiečių kl. ir 1 ukrainiečių k. mokytojai; pastaroji kalba populiari, nes iki Ukrainos sienos tik 40 km. Pamokos mokykloje vyksta 45 minutes ir baigiasi apie 14-15 val.; po kiekvienos būna 10 min. pertrauka, ir mokiniai gali lengvai užkąsti ir atsigaivinti bufete.
Gyvenvietės pakraštyje įkurtas mokomasis centras mokinių žinioms ir įgūdžiams įtvirtinti. Mokiniai mokosi teisingai auginti ir prižiūrėti daržoves, vėliau nuimti derlių ir jį apdoroti; mums lankantis centre stebėjome merginas veriančias raudonąsias paprikas džiovinimui. Vaikinai mokosi prižiūrėti gyvulius, daugiausia arklius, ir įgyja statybos amato praktikos.
Susitikimo metu apibrėžti tolesni žingsniai ir datos vykdomose ir būsimose projekto veiklose: kuriamo stalo žaidimo apie upę tobulinimas, sukurto drono (upės vandens tyrimams atlikti) pristatymas; foto albumo, tiltų katalogo, iliustruoto daugiakalbio žodyno apie upę pildymas nuotraukomis; dainos melodijos ir žodžių apie upę pritaikymas; vandens teatro kūrimas; prisiminimų metraščio apie upę rašymas; informacijos apie upių pramonę ir žemės ūkį rinkimas.
Susitikime dalyvavusios mokytojos bendravo su kolegomis partneriais, keitėsi nuomonėmis, dalijosi patirtimi ir įspūdžiais.
Trečiasis projekto susitikimas vyks spalio mėnesį Prancūzijoje, Mirepoix miestelyje. Jame dalyvaus keturi kiekvienos projekte dalyvaujančios mokyklos mokiniai, kuriuos lydės du mokytojai.
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Rima Jakštienė
Susitikimas Rumunijoje 2015-03-15-2015-03-21
Kovo 15-21d. vyko tarptautinio Erasmus+ „Au fil de nos cours d'eau“ (liet. „Mūsų upių tekmėje“) projekto dalyvių susitikimas Rumunijoje, į kurį vyko šešių asmenų delegacija iš Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos. Delegaciją sudarė dvi mokytojos ir keturi mokiniai: Alma Kubrakovienė, Irena Vaskelienė, Lukas Pernaravičius, Asta Unikauskaitė, Gabrielė Grigaitė bei Patricija Matukaitė.
Penkiolika valandų Rumunijos link trukusi kelionė atėmė paskutines jėgas, tačiau tuo pačiu suteikė progą patirti skrydžio lėktuvu malonumą bei begalę gerų emocijų – nuotaika buvo pakili. Pasiekus Bukarešto oro uostą mus viena po kitos pasitiko kitų šalių delegacijos, turėjome progą pasisveikinti bei susipažinti su komandomis iš Graikijos, Olandijos, Ispanijos, Prancūzijos (delegacija iš Vengrijos atvyko anksčiau). Po to visų projekto dalyvių laukė septynių valandų kelionė autobusu iki galutinio kelionės tikslo – Botosani miesto. Botosani – 106 tūkst. Gyventojų turintis miestas šalia Moldavijos sienos. Pailsėję bei atsigavę pirmadienį pradėjome projekto veiklą. Ankstų rytą buvome kviečiami į sporto salę, kur buvo sakomos sveikinimo kalbos, pristatomos šalių delegacijos bei vaišinamasi duona. Po atidarymo ceremonijos buvome supažindinti su mokykla, projekto koordinatoriais, dalyviais, pietavome mokyklos valgykloje. Popietę turėjome galimybę iš arčiau susipažinti su miestu, jo žymiomis vietomis, keramikos gamykla bei lankėmės merijoje. Vakare turėjome laisvo laiko, skirto pažinčiai su mus priimančiomis šeimomis. Tai paliko pačius šilčiausius įspūdžius. Kitą rytą veiklą pradėjome mokykloje, pristatėme skaidres apie savo atliktus darbus ir po pietų vykome į proftechninę mokyklą. Turėjome stebėti vieną pamoką, ir, nors įranga neatitiko europinių standartų bei nepateisino lūkesčių, galėjome tai palyginti su panašaus profilio mokykla Ukmergėje. Sugrįžę į mokyklą žaidėme susipažinimo žaidimus. Vakare vykome į prekybos centrą įsigyti dovanų artimiesiems. Trečiadienį mus pasitiko lietus bei sniegas, tačiau nepabūgę prastų oro sąlygų ankstų rytą išvykome į pažintinę ekskursiją po Botosani apylinkes. Susipažinome su pagrindinėmis miesto upėmis, vandens perdirbimu. Mokykloje rinkome informaciją apie Ukmergės upę Šventąją, vakare turėjome progą susipažinti bei išbandyti tradicinius rumuniškus šokius bei ragavome nacionalinius valgius. Ketvirtadienio rytą išvykome į ekskursiją po kalnuotas bei įstabias vietoves. Aplankėme archajišką ir įspūdingą vienuolyną, vietines suvenyrų parduotuvėles, pietavome restorane „Cubana Cetinica“, įsikūrusiame nuostabioje vietoje su vaizdu į kalnus. Grįžę vėlai, paskutinį vakarą leidome su projekto dalyviais. Paskutinę dieną užbaigėme veiklą mokykloje, sudalyvavome uždarymo ceremonijoje, o popietę praleidome šeimose, kur tarėme atsisveikinimo žodžius, apsikeitėme dovanomis, susikrovėme daiktus ir vakare pajudėjome į Bukarešto oro uostą. Laukė 12 valandų kelionė į Vilnių.
Grįžome kupini įvairių įspūdžių bei pasisėmę patirties – visą savaitę mus supo draugiški, komunikabilūs, šilti bei rūpestingi žmonės. Turėjome progą susipažinti su kitomis kultūromis, tradicijomis, ragauti įvairių valgių, iš arčiau pažinti Rumuniją bei Botosani, aplankyti žymias vietas, pagilinti užsienio kalbos bei istorines žinias. Kita vertus, galime teigti, jog projekto organizacijoje buvo nesklandumų bei mus nemaloniai nustebinusių staigmenų, kurių tolimesnėje ateityje mes nekartotume. Nepaisant to, tai buvo neeilinė savaitė, ilgai išliksianti mūsų atmintyje.
Projekto veikla yra finansuojama iš ERASMUS+ programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos komisija negali būti laikomi atsakingi už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Patricija Matukaitė, 3a klasės mokinė
Kovo 15-21d. vyko tarptautinio Erasmus+ „Au fil de nos cours d'eau“ (liet. „Mūsų upių tekmėje“) projekto dalyvių susitikimas Rumunijoje, į kurį vyko šešių asmenų delegacija iš Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos. Delegaciją sudarė dvi mokytojos ir keturi mokiniai: Alma Kubrakovienė, Irena Vaskelienė, Lukas Pernaravičius, Asta Unikauskaitė, Gabrielė Grigaitė bei Patricija Matukaitė.
Penkiolika valandų Rumunijos link trukusi kelionė atėmė paskutines jėgas, tačiau tuo pačiu suteikė progą patirti skrydžio lėktuvu malonumą bei begalę gerų emocijų – nuotaika buvo pakili. Pasiekus Bukarešto oro uostą mus viena po kitos pasitiko kitų šalių delegacijos, turėjome progą pasisveikinti bei susipažinti su komandomis iš Graikijos, Olandijos, Ispanijos, Prancūzijos (delegacija iš Vengrijos atvyko anksčiau). Po to visų projekto dalyvių laukė septynių valandų kelionė autobusu iki galutinio kelionės tikslo – Botosani miesto. Botosani – 106 tūkst. Gyventojų turintis miestas šalia Moldavijos sienos. Pailsėję bei atsigavę pirmadienį pradėjome projekto veiklą. Ankstų rytą buvome kviečiami į sporto salę, kur buvo sakomos sveikinimo kalbos, pristatomos šalių delegacijos bei vaišinamasi duona. Po atidarymo ceremonijos buvome supažindinti su mokykla, projekto koordinatoriais, dalyviais, pietavome mokyklos valgykloje. Popietę turėjome galimybę iš arčiau susipažinti su miestu, jo žymiomis vietomis, keramikos gamykla bei lankėmės merijoje. Vakare turėjome laisvo laiko, skirto pažinčiai su mus priimančiomis šeimomis. Tai paliko pačius šilčiausius įspūdžius. Kitą rytą veiklą pradėjome mokykloje, pristatėme skaidres apie savo atliktus darbus ir po pietų vykome į proftechninę mokyklą. Turėjome stebėti vieną pamoką, ir, nors įranga neatitiko europinių standartų bei nepateisino lūkesčių, galėjome tai palyginti su panašaus profilio mokykla Ukmergėje. Sugrįžę į mokyklą žaidėme susipažinimo žaidimus. Vakare vykome į prekybos centrą įsigyti dovanų artimiesiems. Trečiadienį mus pasitiko lietus bei sniegas, tačiau nepabūgę prastų oro sąlygų ankstų rytą išvykome į pažintinę ekskursiją po Botosani apylinkes. Susipažinome su pagrindinėmis miesto upėmis, vandens perdirbimu. Mokykloje rinkome informaciją apie Ukmergės upę Šventąją, vakare turėjome progą susipažinti bei išbandyti tradicinius rumuniškus šokius bei ragavome nacionalinius valgius. Ketvirtadienio rytą išvykome į ekskursiją po kalnuotas bei įstabias vietoves. Aplankėme archajišką ir įspūdingą vienuolyną, vietines suvenyrų parduotuvėles, pietavome restorane „Cubana Cetinica“, įsikūrusiame nuostabioje vietoje su vaizdu į kalnus. Grįžę vėlai, paskutinį vakarą leidome su projekto dalyviais. Paskutinę dieną užbaigėme veiklą mokykloje, sudalyvavome uždarymo ceremonijoje, o popietę praleidome šeimose, kur tarėme atsisveikinimo žodžius, apsikeitėme dovanomis, susikrovėme daiktus ir vakare pajudėjome į Bukarešto oro uostą. Laukė 12 valandų kelionė į Vilnių.
Grįžome kupini įvairių įspūdžių bei pasisėmę patirties – visą savaitę mus supo draugiški, komunikabilūs, šilti bei rūpestingi žmonės. Turėjome progą susipažinti su kitomis kultūromis, tradicijomis, ragauti įvairių valgių, iš arčiau pažinti Rumuniją bei Botosani, aplankyti žymias vietas, pagilinti užsienio kalbos bei istorines žinias. Kita vertus, galime teigti, jog projekto organizacijoje buvo nesklandumų bei mus nemaloniai nustebinusių staigmenų, kurių tolimesnėje ateityje mes nekartotume. Nepaisant to, tai buvo neeilinė savaitė, ilgai išliksianti mūsų atmintyje.
Projekto veikla yra finansuojama iš ERASMUS+ programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos komisija negali būti laikomi atsakingi už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Patricija Matukaitė, 3a klasės mokinė
Susitikimas Olandijoje 2015-01-26-2015-01-31
Į susitikimą išvyko Aistė Remeikaitė, Irmantas Jurevičius, Domas Motiejūnas, Ignotas Urbonavičius ir mokytojos Alma Kubrakovienė, Irena Čereškienė.
Susitikimo įspūdžiai
ERASMUS+ projektas „Mūsų upių tėkmėje“. Iš Nyderlandų sugrįžus.
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija laimėjo ir pradėjo vykdyti Europos Komisijos finansuojamą Tarptautinį Erasmus + tarpmokyklinį Strateginės partnerystės projektą „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ („Mūsų upių tėkmėje“). Projekto trukmė 3 metai (2014-2017 m. m.). Pagrindinė projekto kalba - prancūzų, bet bus naudojama ir anglų bei projekto dalyvių gimtosios kalbos. Šį kartą mūsų partnerės yra Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos,Vengrijos, Graikijos ir Nyderlandų mokyklos.
Numatytos veiklos, o jų net 18, skatins mokinius ir mokytojus saugoti gamtą ir jos išteklius, tyrinėti ekosistemą,tiltus, geriau pažinti savo upę, ją pristatyti partneriams iš Europos, palyginti jų susiformavimo istorijas, peizažą, florą ir fauną, kurios supa mūsų upes ir t.t. Taip pat mokiniai kurs fiktyvias įmones, žaidimus, foto albumus, susijusius su upėmis.
Pagrindiniai projekto veiklose keliami tikslai yra tobulinti bendravimą užsienio kalba, skatinti mokinių kūrybinį potencialą, atrasti naujus nacionalinius kultūrinius elementus, formuoti bendrą 7 šalių kultūrą, plėtoti ir gerinti švietimo partnerystės patirtį, skatinti komandinę veiklą.
Šiame projekte mokiniai galės atskleisti savo menines, kūrybines, kalbines, technologines ir asmenines kompetencijas; į veiklas bus integruojamos geografijos, istorijos, informatikos, fizikos, chemijos muzikos, prancūzų ir anglų kalbų žinios ir gebėjimai. Į projekto veiklą įsijungė 15 mokytojų ir 40 mokinių.
Visos Europos šalių partnerės bendru prioritetu laiko aktyvią mokinių veiklą. Mokiniai turės galimybę dalintis savo pastebėjimais ir išvadomis ir susidaryti aiškesnį vaizdą apie Europą; šis projektas suteiks mokiniams galimybę įsigilinti į kitas Europos kalbas ir kultūrą virtualaus bendravimo ir realių susitikimų dėka. Sukurtas projekto blogas, kuriame publikuojama visa projekto vykdoma ir planuojama veikla (http://wesolowskisylvie.wix.com/afch2o).
Jau įvyko du projekto partnerių susitikimai. Pirmasis susitikimas vyko projektą koordinuojančioje mokykloje, Prancūzijoje, Mirepoix miestelyje. Jame dalyvavo visų 7 šalių mokytojai – projekto koordinatoriai.
Antrasis susitikimas vyko Merlet Coledže, Nyderlanduose, Grave miestelyje, kuris yra už 100 km nuo Amsterdamo, sausio 25-30 dienomis. Mūsų gimnaziją atstovavo 4 gimnazistai – dvyliktokai Aistė Remeikaitė, Domas Motiejūnas, Irmantas Jurevičius ir vienuoliktokas Ignotas Urbonavičius. Mokinius lydėjo ir anglų kalbos mokytoja Irena Čereškienė ir projekto koordinatorė prancūzų kalbos mokytoja Alma Kubrakovienė
Į šį susitikimą atvyko 24 mokiniai, po 4 iš kiekvienos partnerinės mokyklos. Taigi visas šitas didžiulis būrys – 24 mokiniai svečiai ir 24 Nyderlandų mokiniai, kurie juos priėmė į savo namus, visą savaitę dirbo ir linksminosi kartu.
Susitikimo atidarymas buvo labai iškilmingas – prie mokyklos iškėlėme savo šalių vėliavas, paleidome balionus su žinutėmis, buvo sugiedotas Europos himnas. Jau oficialioji susitikimo dalis parodė, kad esame laukiami ir susitikimui pasiruošta labai rimtai.
Po iškilmingo atidarymo mokiniai ėmė interviu vieni iš kitų, dalyvavo žaidime – konkurse, kuriame parodė, kas daugiausiai žino apie projekte dalyvaujančių mokyklų miestus, šalis.Konkursas buvo ypač smagus, nes mokiniai galėjo gėrėtis visų 7 šalių peizažais, lankytinomis vietomis, išgirsti šalių himnus. Konkurse mokiniai balsavo savo mobiliais telefonais arba internetu, nors buvo visi vienoje klasėje.
Po to mokiniai įsivertino savo žinias apie Nyderlandus. Supratę, kad tos žinios tikrai nėra išsamios, entuziastingai ėmėsi ieškoti atsakymų į klausimyną, kurį sudarė net 9 lapai. Šį klausimyną mokiniai pildė visos viešnagės metu, laiku, kuris likdavo tarp ekskursijų, pamokų, vizitų,... Visa tai jie darė mokyklos informatikos klasėse, kurios labai gerai įrengtos. Beje, kaip ir visa mokykla. Mokyklos kabinetų aprūpinimas kėlė nuostabą ne tik mums, lietuviams, bet ir partneriams iš Prancūzijos ar Ispanijos. Mokiniai buvo sužavėti pamokomis, kuriose daugiau praktikos nei teorijos, pvz., per chemijos pamoką jie pasigamino dantų pastą, per muzikos pamoką Aistė spėjo išmokti grojimo mušamaisiais instrumentais pagrindus.
Išvykos į Grave miestelį, Nijmegeną, Mastrichtą leido ne tik susipažinti su miesteliais, bet ir pamatyti kitaip organizuojamas ekskursijas. Mokiniai gavo klausimynus, žemėlapius ir turėjo patys susirasti vietoves ir atsakymus į pateiktus klausimus vietoj įprastų gido pasakojimų ir vedžiojimo. Mūsų mokinius labai nustebino tai, kad šalyje, kur pragyvenimo lygis gana aukštas, dauguma mokinių, nepaisant bjauraus oro (o buvo tikrai žvarbu, lijo, oro temperatūra apie 0 /+5), važiuoja į mokyklą dviračiais didelius, apie 10 km., atstumus.Būna ir taip, kad tėvai važiuoja tuo pačiu keliu mašinomis į darbą, bet vaikai vis tiek rieda dviračiu. Namuose taip pat daugumai mūsiškių buvo per šalta, todėl susidarė įspūdis, kad nesistengiama sudaryti šiltnamio sąlygų, bet nuo mažų dienų vaikai grūdinami, mokomi atsakingumo ir aktyvaus dalyvavimo bet kurioje veikloje.
Visos 5 susitikimo dienos prabėgo labai greitai.Paskutinę, išvykimo, dieną turėjome galimybę pabuvoti Amsterdame, plaukti kanalais ir aplankyti įspūdingą Nyderlandų nacionalinį meno ir istorijos muziejų.
Susitikimas buvo vertingas tiek mokiniams, tiek juos lydėjusiems mokytojams naujoviškų mokymo metodų, kitokio požiūrio į mokinio gerovę aspektais ir, žinoma, dėl naujos šalies ir kitokios kultūros pažinimo, savęs, kaip aktyvaus europiečio asmenybės suvokimo.
Grįžę iš karto pasinėrėme į darbus, kuriuos turime atlikti iki kovo mėnesį mūsų laukiančio susitikimo Rumunijoje, Botosani miestelyje. Į šį susitikimą vėl važiuos 4 mokiniai, juos lydės 2 mokytojos. Šį kartą gimnazijai atstovaus devintokai Asta Unikauskaitė, Linas Pernaravičius ir vienuoliktokės Patricija Matukaitė bei Gabrielė Grigaitė.
Projekto veikla yra finansuojama iš ERASMUS+ programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos komisija negali būti laikomi atsakingi už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Prancūzų kalbos mokytoja Alma Kubrakovienė.
Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija laimėjo ir pradėjo vykdyti Europos Komisijos finansuojamą Tarptautinį Erasmus + tarpmokyklinį Strateginės partnerystės projektą „AU FIL DE NOS COURS D'EAU“ („Mūsų upių tėkmėje“). Projekto trukmė 3 metai (2014-2017 m. m.). Pagrindinė projekto kalba - prancūzų, bet bus naudojama ir anglų bei projekto dalyvių gimtosios kalbos. Šį kartą mūsų partnerės yra Prancūzijos, Ispanijos, Rumunijos,Vengrijos, Graikijos ir Nyderlandų mokyklos.
Numatytos veiklos, o jų net 18, skatins mokinius ir mokytojus saugoti gamtą ir jos išteklius, tyrinėti ekosistemą,tiltus, geriau pažinti savo upę, ją pristatyti partneriams iš Europos, palyginti jų susiformavimo istorijas, peizažą, florą ir fauną, kurios supa mūsų upes ir t.t. Taip pat mokiniai kurs fiktyvias įmones, žaidimus, foto albumus, susijusius su upėmis.
Pagrindiniai projekto veiklose keliami tikslai yra tobulinti bendravimą užsienio kalba, skatinti mokinių kūrybinį potencialą, atrasti naujus nacionalinius kultūrinius elementus, formuoti bendrą 7 šalių kultūrą, plėtoti ir gerinti švietimo partnerystės patirtį, skatinti komandinę veiklą.
Šiame projekte mokiniai galės atskleisti savo menines, kūrybines, kalbines, technologines ir asmenines kompetencijas; į veiklas bus integruojamos geografijos, istorijos, informatikos, fizikos, chemijos muzikos, prancūzų ir anglų kalbų žinios ir gebėjimai. Į projekto veiklą įsijungė 15 mokytojų ir 40 mokinių.
Visos Europos šalių partnerės bendru prioritetu laiko aktyvią mokinių veiklą. Mokiniai turės galimybę dalintis savo pastebėjimais ir išvadomis ir susidaryti aiškesnį vaizdą apie Europą; šis projektas suteiks mokiniams galimybę įsigilinti į kitas Europos kalbas ir kultūrą virtualaus bendravimo ir realių susitikimų dėka. Sukurtas projekto blogas, kuriame publikuojama visa projekto vykdoma ir planuojama veikla (http://wesolowskisylvie.wix.com/afch2o).
Jau įvyko du projekto partnerių susitikimai. Pirmasis susitikimas vyko projektą koordinuojančioje mokykloje, Prancūzijoje, Mirepoix miestelyje. Jame dalyvavo visų 7 šalių mokytojai – projekto koordinatoriai.
Antrasis susitikimas vyko Merlet Coledže, Nyderlanduose, Grave miestelyje, kuris yra už 100 km nuo Amsterdamo, sausio 25-30 dienomis. Mūsų gimnaziją atstovavo 4 gimnazistai – dvyliktokai Aistė Remeikaitė, Domas Motiejūnas, Irmantas Jurevičius ir vienuoliktokas Ignotas Urbonavičius. Mokinius lydėjo ir anglų kalbos mokytoja Irena Čereškienė ir projekto koordinatorė prancūzų kalbos mokytoja Alma Kubrakovienė
Į šį susitikimą atvyko 24 mokiniai, po 4 iš kiekvienos partnerinės mokyklos. Taigi visas šitas didžiulis būrys – 24 mokiniai svečiai ir 24 Nyderlandų mokiniai, kurie juos priėmė į savo namus, visą savaitę dirbo ir linksminosi kartu.
Susitikimo atidarymas buvo labai iškilmingas – prie mokyklos iškėlėme savo šalių vėliavas, paleidome balionus su žinutėmis, buvo sugiedotas Europos himnas. Jau oficialioji susitikimo dalis parodė, kad esame laukiami ir susitikimui pasiruošta labai rimtai.
Po iškilmingo atidarymo mokiniai ėmė interviu vieni iš kitų, dalyvavo žaidime – konkurse, kuriame parodė, kas daugiausiai žino apie projekte dalyvaujančių mokyklų miestus, šalis.Konkursas buvo ypač smagus, nes mokiniai galėjo gėrėtis visų 7 šalių peizažais, lankytinomis vietomis, išgirsti šalių himnus. Konkurse mokiniai balsavo savo mobiliais telefonais arba internetu, nors buvo visi vienoje klasėje.
Po to mokiniai įsivertino savo žinias apie Nyderlandus. Supratę, kad tos žinios tikrai nėra išsamios, entuziastingai ėmėsi ieškoti atsakymų į klausimyną, kurį sudarė net 9 lapai. Šį klausimyną mokiniai pildė visos viešnagės metu, laiku, kuris likdavo tarp ekskursijų, pamokų, vizitų,... Visa tai jie darė mokyklos informatikos klasėse, kurios labai gerai įrengtos. Beje, kaip ir visa mokykla. Mokyklos kabinetų aprūpinimas kėlė nuostabą ne tik mums, lietuviams, bet ir partneriams iš Prancūzijos ar Ispanijos. Mokiniai buvo sužavėti pamokomis, kuriose daugiau praktikos nei teorijos, pvz., per chemijos pamoką jie pasigamino dantų pastą, per muzikos pamoką Aistė spėjo išmokti grojimo mušamaisiais instrumentais pagrindus.
Išvykos į Grave miestelį, Nijmegeną, Mastrichtą leido ne tik susipažinti su miesteliais, bet ir pamatyti kitaip organizuojamas ekskursijas. Mokiniai gavo klausimynus, žemėlapius ir turėjo patys susirasti vietoves ir atsakymus į pateiktus klausimus vietoj įprastų gido pasakojimų ir vedžiojimo. Mūsų mokinius labai nustebino tai, kad šalyje, kur pragyvenimo lygis gana aukštas, dauguma mokinių, nepaisant bjauraus oro (o buvo tikrai žvarbu, lijo, oro temperatūra apie 0 /+5), važiuoja į mokyklą dviračiais didelius, apie 10 km., atstumus.Būna ir taip, kad tėvai važiuoja tuo pačiu keliu mašinomis į darbą, bet vaikai vis tiek rieda dviračiu. Namuose taip pat daugumai mūsiškių buvo per šalta, todėl susidarė įspūdis, kad nesistengiama sudaryti šiltnamio sąlygų, bet nuo mažų dienų vaikai grūdinami, mokomi atsakingumo ir aktyvaus dalyvavimo bet kurioje veikloje.
Visos 5 susitikimo dienos prabėgo labai greitai.Paskutinę, išvykimo, dieną turėjome galimybę pabuvoti Amsterdame, plaukti kanalais ir aplankyti įspūdingą Nyderlandų nacionalinį meno ir istorijos muziejų.
Susitikimas buvo vertingas tiek mokiniams, tiek juos lydėjusiems mokytojams naujoviškų mokymo metodų, kitokio požiūrio į mokinio gerovę aspektais ir, žinoma, dėl naujos šalies ir kitokios kultūros pažinimo, savęs, kaip aktyvaus europiečio asmenybės suvokimo.
Grįžę iš karto pasinėrėme į darbus, kuriuos turime atlikti iki kovo mėnesį mūsų laukiančio susitikimo Rumunijoje, Botosani miestelyje. Į šį susitikimą vėl važiuos 4 mokiniai, juos lydės 2 mokytojos. Šį kartą gimnazijai atstovaus devintokai Asta Unikauskaitė, Linas Pernaravičius ir vienuoliktokės Patricija Matukaitė bei Gabrielė Grigaitė.
Projekto veikla yra finansuojama iš ERASMUS+ programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos komisija negali būti laikomi atsakingi už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Prancūzų kalbos mokytoja Alma Kubrakovienė.